Liepos 25
Oras-žemė-vanduo

Ši diena neprasidėjo, ji tiesiog tęsiasi toliau. Kažkelioliktą kartą nubudęs nuo lėktuvo pypsėjimo nusprendžiau keltis. Pirmi Uzbekistano vaizdai gana niūrūs – bekraštės dykumos, kur ne kur papuoštos žaliais lopinėliais.

Oro uostą bei muitinę įveikėme be jokių sunkumų. Vos išėjus į lauką pasitiko geltonas (bet ne mokyklinis) autobusiukas. Susimetėm kuprines į mašinuką, pradėjom judėti. Dauguma žygio dalyvių išgriuvo miegoti, Irmantas įvairiomis temomis diskutavo su vairuotoju, neleisdamas jam užmigti.

Nustebino eismo taisyklės: jei vairuotojas paveja automobilį pypsina tol, kol jį praleidžia. Per dešinę eismo juosta nelenkia net tuomet, kai ji laisva.

Autostradoje žmonės nesigėdija kelkraščio važiuoti prieš eismą, ginti gyvulius, tačiau net ir labai anarchistinė tvarka eismą nuteikia saugiai – vairuotojai pasiruošę viskam.
Perpiet sustojome užkąsti restorane.

<šiuo metu išsiaiškinau, kad Vita nuvogė mano gertuvę, reiks jai iškrėsti kokią kiaulystę;)>
Pirmiausia apsilankėme baisiame tualete. Jaučiasi Azijos įtaka – vyrų tupykla 3x didesnė už moterų. Atlaisvinus vietą maistui ir nusiplovus rankas išdyko vaikiukas nešinas rankšluosčiu. Tiesiog nuostabus aptarnavimas...

Pietums užsisakėme mėsos sriubą ir Samsui – kibinų giminaičius. Dar pasivaišinome žalia arbata bei vietine degtine. Skaniai pavalgę patraukėme toliau.

Pakeliui dar sustojome pas melionų pardavėją, įsigijome 3 prinokusius melionus bei vieną, labai sultingą, suvalgėme vietoje.

Galiausiai atvykome į nakvynės vietą. Mus pasitiko apdžiuvęs kiemas, vynuogės, sužaliavęs prūdas, sutrunijusi laipiojimo sienelė...

Turbazėj radome Xgenomo kuprines. Vėliau keli jų žmonės paėmė mus į miestą (paskolino pinigų autobusui, palydėjo į autobusiuką, nupasakojo geopolitinę situaciją).

Aplankėme turgų, neradę valiutos keityklos patraukėme link mečetės. Truputį pasibastę po miestą nusipirkome arbūzą ir pasukome namo. Nusigavome iki gatvės ir gana ilgai ieškojome mikriuko. Tik vienos malonios moteriškės dėka grįžome sėkmingai. (niekas nežinojo mūsų nurodomų orentyrų).

Beje, turguje įrengta atvira kanalizacija, paplavos bėga tiesiai į gatvę... Vaizdelis (o daugumoje vietų ir kvapas) nekoks...

Vakare pradėjo lyti. Su Irmantu prieš pat lietų pastatėme palapines, dabar pakuojame maistą, sėdėdami Donato kambariuke. Eisim į miestą švęsti Aušros gimtadienio!

Su gimtadieniu, Aušrele!

p.s. ryt anksti keltis :)

Radau kažkokį prierašą be parašo:

„Ot. keisti žmonės... anksti keltis, o jis šypsosi :D
Dainius atėmė iš manęs vietą... negerietis!

Su gimtadieniu, Aušryt!“