12 žygio diena, ketvirtadienis
Vakar nusileidom prie ežerų, dvi valandos kelio iki Artučė outlagerio. Ten tikimės rasti A. Jucevičių, kuris tikriausiai turi nemažai patirties su pametusiais pasą keliauninkais.
5 val ryto keliamės – išlydim Aušrą, Jolitą ir Irmantę. Jie susikrauna visą savo mantą, pasiima palapinę ir eina aiškintis biurokratinių Tadžikijos vingrybių. Laurynas iki antlagerio kartu su jais. Jei trijulė šiandieną negrįš – susitiksime su jais tik rugpjūčio 12d. Pindžinkento mieste prie seniausio Azijos poeto paminklo 13val.
Vieta, kurioje apsistojome,- puiki . Man panaši į Tailandą :].
Žydras ežero vanduo, kalnų siluetai, keli medeliai. Kai kam tai Afrika, nes tebeguli karštoje palapinėje.Kartas nuo karto ateina vietiniai: Serioža, Tadžikas, kuris labai mėgsta sportą, žino sovietinę Lietuvos futbolo komandą. Jis mums atneša daržovių. Paskui, kitas vietinis – Čaichana (savininkas) – ateina su savo anūkų, kviečia į savo kavinę šviežių vynuogių, dynių. Skanu būtų, bet pinigų prireiks nusileidus. Taigi, padovanoju vieną žaisliuką (kurį Irmantas specialiai vietiniams vaikams atvežė) anūkui, pakalbam savo laužyta rusų kalba ir tiek.
12:11 – Tolumoje matau pareinantį Lauryną – įdomu,
kokios naujienos iš outlagerio.Iš ryto Irmantas su Jolita išsinešė mano „namus“. Tapau benamė. Vakare reiks pas ką nors prašytis į svečius, nors kol kas po atviru dangum gera gyventi. :)
Ryte pamačiau Seriožos daržovių slėptuvę, kai ką ir mums padovanojo. Skani sriuba gavos, likau kalta, kad Dainius persivalgė :)
Tikras rojus čia: saulė ežeras, kalnai... :)
Tik įtariu nebus šiandien torto... Užtat du šokoladus turim ir medaus :P
Kažkas nukniso mėlyną tušinuką :) Bet apsiėjau ir be jo :P
Dainius bando gaminti aitvarą. Panašu, kad jam pavyko.22:40 Tęsiu šiandienos įvykius. O kas Įvyko? Grįžo Laurynas iš outlagerio. Vienas. Aušra darysis paso dublikatą Uzbekijoje ir nežinoma, kaip ir per kur važiuos namo. Bet jau ne su mumis. O mums „dniovkė“ tęsiasi. Fanų ežeruose išsimaudau du su puse kartų (puse, nes įlindau ryte ir išlindau – per šalta buvo). Maisto ryyyyyškiai mums penkiems per daug. Man, kaip maistininkei, šio žygio uždavinys – dar padalinti išėjusiųjų maistą, nuspręsti, ką palikti ar padalyti porcijas į mažesnes. O aš nežinau ką daryti. Porcijas dalyti pusiau lyg ir per mažą būtų, visas davinys – per daug, o nešti tai sunku... Taip ir nežinau. Na, bent jau šiek tiek maisto reikės atiduoti vietiniams. Vakare pasveikinam Vitą su 22-uoju gimtadieniu. Tostai sakomi keliant bambalį su gaiva. Gimtadienio tortas – guminukai. Pabandom pažaisti šaradas. Bet nemėgstu aš to žaidimo. Beje, palapinėje jau miegame trise: Vita, išėjus Irmantui ir Jolitai, atsikraustė pas mus ir miega dabar palapinės viduryje. O Dainius su Donatu prarado savo radiatorių – Aušrelę.
Na ką, bliaunant asilams einu gulti.
Ne, dar neinu, dar paskaitysiu Juodąjį Obeliską.
Asta
