Rugpjūčio 3

Dar kartą kopėme į Čimtargos perėją. Šį kart tai užkopėm. Sunkiai, ištisai per smulkų nuobiryną, serpantinais vienas paskui kitą. Net šalmas į priekį einančio užpakalį daužėsi. Bet užlipom gana greitai, jau pirmą valandą dienos buvom ant perėjos. Tačiau buvo nuspręsta šiandien nekopti į Energiją – ryt ryte. Tai va pusdienis laisvas, bet ant perėjos nelabai kur nueisi, tai turim tokį ramų poilsį. Vaidas pro palapinės langą žemyn tiesiog nuostabus.

Aušra

Pagaliau užlipome į perėja. Sunku buvo lipti per tas sipūchas. Ačiū Laurynui kuris užkišdavo lazdą po kojomis kai pradėdavo važiuoti akmenys. Sipūcha kaip sipūcha, aišku kodėl sunku. Bet ne ką lengviau buvo koks paskutinis 100m takeliu... Atrodo netaip statu ir niekas nebyra iš po kojų, bet žengi porą žingsnių ir rodos tuoj uždusi.

Greičiausiai viskas dėl aukščio. Dabar turim laisvą pusdieni, tačiau nelabai yra ką veikt... Jaučiu naktį bus šalta, bet kaipnors jau tą vieną naktį... Ukrainiečiai ant perėjos groja gitara.

Labai pasiilgau namiškių. Taip norėčiau mamą įsisodinti į mašinuką ir nusivežti prie jūros pavėpsoti saulėlydžio. Ir dar norėčiau nusiprausti. Ir švarių drabužių norėčiau:)

Galit juoktis jei patinka, bet pasiilgau mamos ir brolio. Tai tiek žinių iš mano fronto.

Vita