Nubudome pas keistąjį viešbučio savininką. Skrandyje jaučiasi perpildymas.. pusę penkių keliamės ir einame į autobusą. Viešbučio šeimininkas buvo sutaręs, kad mes paeisime šimtą metrų žemiau ir į autobusą įsėsime pirmieji, patogiau įsitaisysim. Dėl neplanuotų skrandžio sutrikimų to padaryti nespėjome, tačiau likau sužavėtas žmogaus rūpestingumu.
Kelionė vyko sklandžiai. Gaila kalnų, atokių vietų... kelionė eina į galą. Akivaizdžiai artėjame prie civilizacijos. Vis daugiau mašinų, mažiau asiliukų. Kalnuose asilai mantą neša ant kupros, žemliau turi vežimus dideliais mediniais ratais. Civilizacijos širdyje asilų nedaug, vežimų ratai su standartinėmis padangomis. Galima žaisti žaidimą - parodyk man asilą, pasakysiu kur esam :)
Pakeliui genamos bandos galvijų, kiek pavyko išsiaiškinti kalnų papėdėse vyks galvijų turgūs, juose piemenys pardavinėja per vasara užaugintas bandas. Atminty vis dar įsirėžęs Džomi paveikslas, jo dėka ši kelionė tapo kažkuo išskirtinė.
Atvykome į Pendžinkentą, sužinojome, kad Aušra laukia vizos, sutikome Irmantą, Jolitą. Numetę kuprines apsipirkome turguje. Nusipirkau medžiagos staltiesei ir pagalvėlei, Lauktuves rinkti sunku, bet šios bent jau bus praktiškos.
Pakeliui namo parašiau Alai laišką. Sutikau Irmantą su chebra, belaukiančius policijos majoro . Neaišku, ką jis per tą laiką veikė, tačiau atvykus majorui visi patraukėme link ežero valgyti meliono. Na ir greit susirado draugų.
Po maudynių grįžome į būrį, sėdime pavėsyje, plepame.
Kelionė vyko sklandžiai. Gaila kalnų, atokių vietų... kelionė eina į galą. Akivaizdžiai artėjame prie civilizacijos. Vis daugiau mašinų, mažiau asiliukų. Kalnuose asilai mantą neša ant kupros, žemliau turi vežimus dideliais mediniais ratais. Civilizacijos širdyje asilų nedaug, vežimų ratai su standartinėmis padangomis. Galima žaisti žaidimą - parodyk man asilą, pasakysiu kur esam :)
Pakeliui genamos bandos galvijų, kiek pavyko išsiaiškinti kalnų papėdėse vyks galvijų turgūs, juose piemenys pardavinėja per vasara užaugintas bandas. Atminty vis dar įsirėžęs Džomi paveikslas, jo dėka ši kelionė tapo kažkuo išskirtinė.
Atvykome į Pendžinkentą, sužinojome, kad Aušra laukia vizos, sutikome Irmantą, Jolitą. Numetę kuprines apsipirkome turguje. Nusipirkau medžiagos staltiesei ir pagalvėlei, Lauktuves rinkti sunku, bet šios bent jau bus praktiškos.
Pakeliui namo parašiau Alai laišką. Sutikau Irmantą su chebra, belaukiančius policijos majoro . Neaišku, ką jis per tą laiką veikė, tačiau atvykus majorui visi patraukėme link ežero valgyti meliono. Na ir greit susirado draugų.
Po maudynių grįžome į būrį, sėdime pavėsyje, plepame.
Dainius
