Rugpjūčio 9d.

Visų pirma, tai papeikimas Donatui, kuris turėjo aprašyti vakarykštę dieną, bet patingėjo... Vėliau žadėjo Laurynas, bet irgi miegot nuvarė... Netvarka su tais bernais... >:|
Taigi apie vakar. Visų pirma tai naudodami psichologinį smurtą privertė mane įlįsti į ežerą. Visai nenorėjau maudytis, bet jų buvo daugiau, o ir drabužių šlapint nesinorėjo. Tai va.
Vėliau lipome į kažkokią 1A perėją, pavadinimo neprisimenu… Radome raštelį, bandėme parašyti savo. Iš pradžių angliškai, galiausiai rusiškai parašėm. Nusileidome prie tokio faino ežeriuko. Lyg ir turėjome čia nakvoti, tačiau buvo nuspręsta keliauti toliau. Taigi papietavom ir keliavom prie kitos perėjos. Kažkokia kvaila perėja... Atrodo jau viršus... Pasirodo tik gūbrys... Užlipi ant kito gūbrio - pasirodo perėja toliau... Šiaip ne taip užsikabarojom ant jos :)
Nusileidę šiek tiek žemiau radome tokį vietinį „kaimelį“, kuriame gyvena keturios šeimos. Tiksliau sakant, Vienos moterys ir daug vaikų... Asta padovanojo vienai mergaitei žaisliuką, kurį Irmantas paliko. Bet šiaip tokie gana nagli visi... Kremo turit? Duokit kojinių! O lūpdažių? Netgi norėjo kad Asta auskarus atiduotų... Jautėmės kaip kokie eksponatai ir daiktus saugoti labai reikėjo...
Užtat gavom paragauti airano. Visai skanus dalykas :) Nors Dainius pastoviai gąsdino, kad lakstysim i tualetą :D Na dar duonos gavom ir kažkokio troškinio, taigi vakarienės nereikėjo gaminti. :)
Vakare Dainius bandė susitarti su Asta, kad „išnuomotų“ mane už puse rulono tualetinio popieriaus. Nedaug trūko, kad sutiktų... Nu bet nupigino mane :/

Šiandien ryte dar pasifotkinom su vietiniais. Šiaip jie gal ir draugiški, tačiau tokie gana nagli, nori , kad viską atiduotume. Viena mergaitė atrodo gana protinga, na, iš karto taip išsiskiria. Šiandien kažkaip ypatingai greitai susipakavome daiktus :D Paskui leidomės žemyn... Ilgai ir nuobodžiai... Gal kokį pusantro kilometro žemyn... Nepatinka mano keliams tokie dalykai...
Paskui bandė mane išmainyt į asilą. Vietinis lyg ir sutiko, paskui šiaip siūlo pajodinėt :) tik kad jis į viršų keliavo, o mums į apačią reikėjo...
Nusileidę į kišlaką pas vietinius ant pievutės papietavom. Tik arbūzų ir dynių čia nėra... Sako neatveža niekas. :/
Laurynas buvo nusprendęs, kad keliausime iki Mutnoje azior, bet vietiniai atkalbėjo, nes ten nieko ypatingo. Taigi sugalvojome keliauti iki Malaja Alo.
Kelias ėjo žvyrkeliu. Kurį kelio galą ėjom su pora vietinių. Nors ir sunkiai, tačiau su vienu iš jų pavyko susišnekėti.
Pakeliui sutikom austrų grupelę. Gera, kai pagaliau supranti apie ką kalba, nes su jais kalbėjom angliškai :)
Galiausiai, jau vakare, vienas tadžikas pasakė, kad iki Alo kažin ar spėsim nueit. O daugiau gerų vietų apsistoti nebebus, tai pasiūlė mums pas jį užsukti. Sutikom :)
Šiaip visai nieko vieta :) netoli upelis :) Šeimininkas atnešė didelę lėkštę salotų, pomidorų, agurkų, svogūnų. Nerealiai skanu :) Patinka man čia. :)
Neilgai trukus, po to, kai pasistatėm palapines, čia atvarė ukrainiečiai, tie patys, kuriuos sutikom ant Čimtagros perėjos. :)
Būtų galima dar daug ką papasakoti, bet jau noriu miego.
Tikiuosi vaikinai ką nors parašys :)
Vita