Rugpjūčio 14d.

Kaip čia buvo kaip nutiko, bet dienoraštyje šios datos nepavyko net su ciklopu (tai yra žiburiu) rasti. Greičiausiai todėl, kad beveik nieko neveikėme. Šiandien daug judėjome, tik ne savomis kojomis, o mašinuku. Išvažiuodami pasilikome laiko rezervą "o jei kartais ratą nuleistų". Suplanavome teisingai, ratą nuleido, tačiau problema greitai išsispręndė.
Buvo kilę šiokių tokių problemų su Aušros keliavimu per sieną, tačiau viskas baigėsi laimingai. Taigi apie vidurnaktį oro uoste sulaukėme Aušros, susipakavome daiktus ir užmigome. Nors ir nieko nenutiko, tačiau diena trininga: nukoptas didelis kelias, atgavome Aušrą, kuprinės įgavo pradinę būseną ir išvaizdą (celofaninio maišo pavidalo).