Liepos 27

Šiame žygyje paruoštas ypatingos formos dienoraštis. Akį džiugina odinis viršelis, gėlytės viršutiniuose kampuose. Paimta skirtingų – įvairių spalvų rašiklių!!! Aplankas dienoraščiui laikyti. Dainius rimtai vykdo savo pareigas :)

Atsikėliau septintą. Visi miega. Laisvas grafikas. Sekmadienis. Dangus žydras, bet saulė pasislėpus už kalno. Esame slėnyje apie 30min kelio nuo ežero Kolikulono. Priekyje matyti kelios snieguotos viršūnės. Ir vakar ir ankščiau snigo/lijo. Tai viršuje turėtų būti daug šviežio sniego. Vietiniai kalba, kad vėsi, lietinga vasara.

Pamečiau auskariuka :( Gaila truputį... Vita..


Kol arbūzo nesuvalgėm tol neišėjom. Išėjom 12 valandą. Astos laikrodis tuo metu supypsėjo ir ... Ant gūbrio užlipom, bet ežero Kolikulono nematom. Ėjom per patį vidurdienį. Ežeras kairėje. Nusimetam kuprines ir pakeliam galvas. 14val. Kulikolon ežeras liko truputį žemiau dešinėje, ėjimo kryptimi. Stojam pietų, maudomės. Maistą nusprendžiam padalinti prieš valgį, vieni valgom greičiau, kiti lėčiau, tai norime, kad maisto visiem vienodai tektų. Aukštis nedidelis, valgome kiek duoda. Duoda tiek kiek užsinešėm...

Pavalgėm, dar yra laiko. Tai nupėdinome iki Kulikolon ežero. Bonzai medeliai, ežeras, Kulikolon siena. Gražu. Po vienu „bonzu“ paprašiau, kad dainius nupaveiksluotu. Prieiname iki pat ežero kranto, priešais Kulikolon sieną, sėdime ir tylime.

Po 16val grįžtame prie kuprinių ir išeiname link nakvynės. Miegosime prie Dušah ežero. Pakeliui ieškome kur pereiti ežerus. Ežerų tai gausybė, vienas su kitu jungiasi upeliais. Akys raibsta nuo žalumos, atspindžių vandenyje ir bonzai stiliaus medelių. Prie vieno ežerėlio randame kaip pereiti ir einame link Mirali arba Dušah ežero. Vėliau dar vienas upelis, toliau dar kitas ir taip kol prieiname upelį atitekantį iš viršaus. Paskutinis bonzajus. Su Dainiumi svartome kiek jiem galėtų būti metų. Gal šimtas, kas ten žino. Tolėliau kišo bonzajaus kamienas. Dainius ieško rėvų, bet neranda. Taip ir nesužinom...

Tiesa, mus beeinančius pasiveja serioža. Pašnekam apie orą, patikrinam savo ir jo geografines žinias. Jis turi parduotuvę! Tačiau liko tik alkoholiniai gėrimai, arbūzus išpardavė. Juos greit išperka ir sunku užnešti. Atstumas iki Artuch 6km, iki artimiausio kišlako dar 6km, bet žmonės visvien vargsta.

Apie šeštą valandą ateinam prie ež. Dušah. Ruošiam vakarienę. Ateina piemuo. Mes jau valgom. Pasišnekam apie mūsų planus ir jų gyvenimą kalnuose. Nueina parsivaryti avių. Skubame jų pažiūrėti. Išsiaiškinome, kad airanas daromas iš avių pieno. Žmogelis kviečia užsukti ryte ir išgerti airano. Tai turėtų padėti lipti į perėją ;)

Tiesa, Rolando pusė grupės nusileido pie mūsų netoliese, o likusi dalis kažkur pasimetė. Tikėjosi, kad ir Rolandas vėliau ateis, bet jie kažkur kitur susitiko. Dabar vyksta darbščiųjų rankų būrelis. Dainius minutei nutilo. Tačiau daug pašalinių minčių, tai sunku susikaupti rašyti. Asta siūna bachilus, Vita jų neturi, Donatas neturi remonte dildės, Laurynas galanda kates su akmeniu, o aš rašau. :)

Irmantas